pajeras

×pãjeras (l. fajer) sm. (3^b)

◊ pãjero dúoti (uždúoti) smarkiai barti, lupti, prigriebti: Duoda Jonukuo pajero už čiuprynos po svirną! Sd. Šiandiej mamutė man visą dieną dãvė pãjero, va ir išėjau, ir nebegalėjau apskęst Km. Ką jūs padarėt – duõs jum pãjero tėvas! Ds. Arklys, rodos, niekam tikęs, tik uždúok gerai pãjero – eina kaip pasiutęs! Pn.

pãjero gáuti Brž būti smarkiai baramam, mušamam: Gáusi tu nuo gaspadoriaus pãjero! Ds.